Socialiniai tinklai šiandien tapo vieta, kur žmonės ne tik dalijasi savo kasdienybe, bet ir reiškia nuomonę apie jautrias visuomenės temas. Deja, kartu vis dažniau matome ir kitą reiškinį – viešą žeminimą, patyčias, neapykantos komentarus bei agresyvų žmonių puolimą internete.

Ypač dažnai neapykanta nukreipiama į migrantus, užsieniečius Lietuvoje, moteris, patyrusias smurtą, žmones su psichologiniais sunkumais ar kitų tautybių bei religijų atstovus. Po jautriomis naujienomis vis dar pasitaiko komentarų:

• „Pati kalta.“
• „Tegul grįžta į savo šalį.“
• „Jiems taip ir reikia.“
• „Jei nepatinka – tegul išvažiuoja.“

Tokie žodžiai nėra „tik nuomonė“. Jie kuria nesaugią aplinką, skatina visuomenės susipriešinimą ir normalizuoja neapykantą.

Pavojingiausia – ne tik agresija, bet ir abejingumas

Dažnai manome, kad patyčias kuria tik jas rašantys žmonės. Tačiau realybėje didelę įtaką turi ir tylintys stebėtojai.

Kai matome žeminantį komentarą ir:

• jo nepranešame,
• tyliai stebime,
• paspaudžiame „patinka“,
• pasidalijame įrašu,
• juokiamės komentaruose,

mes prisidedame prie neapykantos sklaidos, net jei patys tiesiogiai nieko neįžeidžiame.

Socialiniuose tinkluose algoritmai skatina turinį, kuris sulaukia reakcijų. Kuo daugiau žmonių komentuoja, dalijasi ar reaguoja į agresyvų turinį, tuo plačiau jis plinta. Dažnai matome ne tai, kas yra svarbiausia ar patikimiausia, o tai, kas sulaukia daugiausia dėmesio, emocijų ar finansinės reklamos. Tai gali paveikti mūsų požiūrį, emocijas ir net savimonę.

Todėl šiandien ypač svarbu ugdyti interneto kultūrą – gebėjimą atsakingai bendrauti, kritiškai vertinti informaciją ir suprasti, kaip mus veikia skaitmeninė erdvė.

Kodėl žmonės nesikiša?

Viena dažniausių priežasčių – baimė tapti kitu puolimo taikiniu. Žmonės vengia įsitraukti, nes:

• bijo neigiamų reakcijų,
• nenori konfliktų,
• mano, kad „tai ne jų reikalas“,
• netiki, kad jų reakcija kažką pakeis.

Tačiau tylėjimas dažnai sustiprina skriaudėjus. Kai niekas nesureaguoja, sukuriamas įspūdis, kad toks elgesys yra priimtinas.

Turime ugdyti sąmoningą interneto kultūrą

Internetas šiandien yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Čia susitinkame, diskutuojame, mokomės, ieškome informacijos ir kuriame ryšius. Todėl labai svarbu ugdyti ne tik technologinius įgūdžius, bet ir atsakingą bendravimo kultūrą internete.

Šiandiena visuomenė privalo ugdyti savyje:

• sąmoningumą,
• pagarbų bendravimą,
• kritinį mąstymą,
• gebėjimą atskirti tiesą nuo manipuliacijos ar melagingos informacijos.

Svarbu suprasti, kad algoritmai ir skaičiai neturėtų manipuliuoti mūsų emocijomis ar požiūriu. Priešingai – technologijos turėtų padėti žmogui tobulėti, stiprinti gebėjimą analizuoti informaciją ir atsakingai priimti sprendimus.

Ką galime padaryti?

1. Neplatinkite žeminančio turinio

Net jei įrašas jus šokiruoja ar piktina, dalindamiesi juo galite prisidėti prie jo sklaidos.

2. Praneškite apie neapykantos komentarus

Socialiniai tinklai turi funkcijas „Pranešti“ ir „Blokuoti“. Tai nėra skundimas – tai atsakomybė už saugesnę internetinę erdvę.

3. Palaikyti puolamą žmogų

Kartais vienas palaikantis komentaras gali turėti didelę reikšmę žmogui, kuris tapo viešo puolimo taikiniu.

4. Tikrinkite informaciją

Neapykanta dažnai plinta kartu su melagingomis naujienomis, manipuliuojančiais vaizdo įrašais ar iš konteksto ištrauktomis citatomis.

5. Mokykime jaunimą atsakingo bendravimo

Vaikai ir jaunuoliai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį. Jei neapykanta internete tampa norma, ji persikelia ir į kasdienį bendravimą mokyklose, darbuose ar viešoje erdvėje.

Interneto kultūrą kuriame visi

Svarbu prisiminti, kad už kiekvieno komentaro yra žmogus. Žodžiai internete gali žeisti ne mažiau nei pasakyti gyvai.

Tik kartu galime kurti saugesnę, pagarbesnę ir darnesnę skaitmeninę erdvę. Puoselėdami pagarbą, empatiją ir kritinį mąstymą, stipriname ne tik interneto kultūrą, bet ir Europos vertybes – žmogaus orumą, lygybę, solidarumą ir pagarbą vieni kitiems.

Saugesnė internetinė erdvė prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.